Eskizas A · Iliustruota knyga
Molinė mokyklinė pratybų lentelė su dantiraščiu
Mokinio pratybų lentelė, Mesopotamija: žodžių sąrašas „Urra=hubullu“. CC0 · Metropolitan Museum of Art per Wikimedia Commons

Čia viskas prasidėjo: mokinys, molis ir ženklai.„Lentelių namai“, Šumeras ir Babilonija

Keturi tūkstančiai metų

Kaip žmonės
išmoko skaityti

Molio lentelės, medus ant raidžių, pirmoji paveikslėlių knyga ir pirmasis lietuviškas elementorius.

Puslapiai versis patys

I skyrius

Roma · apie 95 m.

95

Raidės, kurias galima paimti į rankas

Kvintilianas buvo garsiausias Romos retorikos mokytojas. Knygoje apie oratoriaus ugdymą jis patarė duoti vaikui dramblio kaulo raidžių. Su jomis galima žaisti, jas liesti, apžiūrėti ir vadinti.

Jis siūlė ir lentelę su įpjautomis raidėmis. Rašiklis eina grioveliu, ir ranka išmoksta raidės kelią. Raidės formą ir vardą reikia mokytis kartu, ne vien kalti abėcėlę.

Kvintilianas buvo prieš vaikų mušimą. Skausmas ir baimė, rašė jis, tik sukausto protą.

„Tegul mokslas jam būna žaidimas.“Kvintilianas, 1.1.20 (laisvas vertimas)

Šaltinis: Quintilian, Institutio Oratoria 1.1.20–27; 1.3.13–17 (Butler, 1920)

II skyrius

Aškenazas · XII–XIII a.

≈1200

Pirmoji raidė buvo saldi

Viduramžių Vokietijoje ir Šiaurės Prancūzijoje penkerių ar šešerių metų berniuko pirma mokyklos diena buvo šventė. Ją aprašo Eleazaras iš Vormso knygoje „Sefer ha-Rokeach“.

  1. Šavuot šventės aušrą berniuką suvynioja į apsiaustą ir neša pas mokytoją.
  2. Mokytojas pasisodina jį ant kelių. Parodo lentelę su abėcėle: į priekį ir atbulai.
  3. Mokytojas garsiai skaito kiekvieną raidę, vaikas kartoja.
  4. Lentelę patepa medumi. Vaikas nulaižo medų nuo raidžių.
  5. Paskui gauna medaus pyragėlį ir nuluptą virtą kiaušinį. Ant jų užrašytos eilutės, kurias vaikas perskaito ir suvalgo.

Šaltinis: Sefer ha-Rokeah, vertimas (Center for Online Judaic Studies) · M. Keil

III skyrius

Niurnbergas · 1658

1658

Varna kranksi: „á á“

Čekas (moravas) Janas Amosas Komenskis, Komenijus, tikėjo, kad mokytis turi visi vaikai — ir mergaitės, ir vargšai. 1658 m. Niurnberge išėjo jo „Orbis Pictus“ — „Pasaulis paveikslėliuose“. Ji dažnai vadinama pirmąja paveikslėlių knyga vaikams.

Knyga prasideda gyva abėcėle. Kiekviena raidė — garsas, kurį skleidžia gyvūnas. Komenijus norėjo, kad mokymasis prasidėtų nuo pojūčių, be nuobodaus raidžių kalimo.

„Orbis Sensualium Pictus“ antraštinis puslapis, Niurnbergas, 1658
Antraštinis puslapis, Niurnbergas, Michaelis Endteris. Viešasis domenas · Wikimedia Commons

Šaltinis: Princeton, Cotsen Children's Library · Morgan Library

IV skyrius

Karaliaučius · 1547

1547

Pirmoji lietuviška knyga mokė skaityti

Martyno Mažvydo „Catechismusa prasty szadei“ išspausdinta Karaliaučiuje, tradiciškai laikoma, 1547 m. sausio 8 d. Tai pirmoji spausdinta lietuviška knyga.

Jos viduje — pirmasis lietuviškas elementorius. Keturi puslapiai: abėcėlė ir skiemenys.

Pygus ir trumpas mokslas skaititi yr rašity

— pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti

Pratarmėje paslėptas autoriaus vardas — akrostichas. Visas perskaitytas tik 2019 m.

Šaltinis: Vilniaus universiteto biblioteka · VLE „Lietuviški elementoriai“